Įpročių spąstai

Krišna su karvėmis

Kartą buvo kaimas, kurį užpuolė laukiniai šernai. Jie kasdien atbėgdavo į kaimą ir niokodavo jį ieškodami maisto. Kaimo gyventojai visokiais būdais bandė išguiti laukinius šernus, bet visi bandymai baigdavosi nesėkme.

Vieną dieną pas kaimo vyresnįjį atėjo išminčius siūlydamas savo pagalbą. Kaimo žmonėms jis pasakė, kad šie turės klausyti jo ir daryti taip, kaip bus pasakyta. Nebeturėdami kito pasirinkimo, kaimiečiai sutiko. Išminčius paliepė kaimo gyventojams surinkti maisto iš visų esančių sodybų ir sudėti jį didelio tuščio lauko viduryje.

Kaimo žmonės sekė išminčiaus nurodymu, sukrovė maistą lauko viduryje, o ilgai netrukus išvydo šimtus laukinių šernų artinantis kaimo link. Pradžioje šernai nerimastingai lakstė aplink, tačiau vėliau įsidrąsinę puolė prie maisto. Pajutę lengvai gaunamo maisto skonį, šernai kasdien grįždavo jiems palikto ėdalo. O kaimo gyventojai sulig kiekviena diena jiems palikdavo vis daugiau ir daugiau maisto. Po kurio laiko išminčius paliepė žmonėms įkalti keturis baslius lauko kampuose.

Laukiniai šernai buvo taip užsiėmę ėdimu, kad nė nepastebėjo pakeitimų. Per kelias savaites jie įprato nuolat be vargo numalšinti alkį. Tada išminčius paprašė aptverti lauką tvora, įstatant didelius vartus šernams įeiti.

Kai aptvaras ir vartai buvo baigti, žmonės uždarė vartus ir visi laukiniai šernai buvo pagauti ir uždaryti aptvare. Šernai buvo nugalėti!

Labai lengva vystyti įpročius, tačiau sunku jų atsikratyti. Šernai buvo pagauti ir uždaryti dėl jų pačių godumo. Jie įprato lengvai gauti maisto, neįdėdami jokių pastangų. Tai tapo taip patogu, kad gyvūnai nė nepastebėjo, kaip buvo apgauti ir įkalinti.

Daugelis mūsų esame visai kaip tie laukiniai šernai, nes taip įpratome prie patogaus gyvenimo bei materialių užsiėmimų, kad nė nesusivokiame, jog vienu ar kitu būdu patekome į „spąstus”. Nes ieškome saugumo vietoje laisvės!

Harė Krišna!
Dhirašanta dasa Goswami