Bhaktas: Laba diena, gydytojau.
Gydytojas: Laba diena, pone.
Bhaktas: Norėjau pasiteirauti, ar jau žinomi mano paskutinių tyrimų duomenys?
Gydytojas: Taip. Labai apgailestauju, kad turiu jums tai pasakyti, bet jums liko ne daugiau nei mėnesis. Ilgiau nebegalėsite kovoti su šiuo vėžiu.
Ši žinia pribloškė bhaktą, kuris didžiąją savo gyvenimo dalį pašventė tarnystei Krišnai. Jis jautėsi, lyg Krišna būtų jį atstūmęs. Nelaimės prislėgtas jis šaukėsi Krišnos prašydamas savo giedojimo ir atsidavimo tarnystės vaisių.
„Ei, Krišna, aš tiek giedojau ir pasišventęs tarnavau Tau. Niekada negalvojau apie savo paties poilsį ar patogumus – visą savo gyvenimą atidaviau Tau. O Tu šitaip atsilygini savo atsidavusiems tarnams? Man teliko tik mėnesis, per kurį turiu peržiūrėti ir sutvarkyti visą savo gyvenimą.“
Visiškai nusiminęs jis grįžo namo ir niekam nieko nesakė. Atliko vakarinę tarnystę ir nuėjo į savo kambarį. Čia jis pradėjo demonstruoti savo netikėjimą Krišna, vien tik dėl materialios kančios.
Galiausiai jis užsnūdo, bet vidurnakty kambaryje išvydo ryškią šviesą.
Bhaktas: Kas čia?
Balsas: Liaukis, nustok ant manęs pykti.
Bhaktas: Kas tu esi?
Balsas: Aš esu tavo Krišnos sąmonė.
Bhaktas: Krišnos sąmonė??
Balsas: Taip, tai aš – Krišnos sąmonė. Gavęs įspėjimą apie tavęs laukiančią mirtį tu trumpam mane užmiršai. Todėl atėjau čia vėl tave pažadinti.
Bhaktas apsipylė ašaromis.
Bhaktas: Brangi sąmone, visa šlovė tau. Be galo džiaugiuosi kalbėdamas su tavimi.
Balsas: Brangus bhakta. Žinau, kad nesi laimingas. Tu vis dar liūdi.
Bhaktas: Taip, iš tiesų. Negaliu kai ko suvokti.
Balsas: Ko?
Bhaktas: Pusę gyvenimo tarnavau Krišnai ir ką gavau? Pranešimą, kad netrukus mirsiu nuo vėžio!! Ar mano tarnystė Krišnai buvo netinkama?
Balsas: Mielas bhakta. Tu toks brangus Krišnai, kad Jis tave iš anksto perspėjo apie artėjančią mirtį.
Bhaktas: Brangus? Kodėl tu manai, kad aš brangus Krišnai?
Balsas: Ar prisimeni Parikšitą Maharadžą?
Bhaktas: Taip, prisimenu.
Balsas: „Šrimad Bhagavatam“ – visokeriopai palankus Viešpaties pavidalas – apsireiškė mums būtent dėl pranešimo apie artėjančią mirtį, kurį gavo Parikšitas Maharadža. Jis sužinojo, kad mirs už septynių dienų. Bet priešingai visiems materialistams, Parikšitas Maharadža pareiškė, kad Viešpats suteikė jam malonę šiuo įspėjimu. Toks yra pavyzdinis tyros širdies bhakto požiūris.
Bhaktas: Och, sutinku.
Balsas: Šrila Prabhupada savo transcendentiniame komentare ŠB 1.19.14 nurodo priežastis, dėl kurių Parikšitas Maharadža buvo įspėtas apie artėjančią mirtį:
1) Nors Parikšitas gimė atsidavusių Viešpaties tarnų šeimoje;
2) Nors jis buvo saugiai apmokytas su transcendentiniu prisirišimu bendrauti su Viešpačiu;
Tačiau jis jautė, kad pasaulietinio šeimyninio gyvenimo vilionės yra be galo stiprios (hrdaya granthih). Todėl Viešpats, norėdamas padėti jam išsiugdyti atsižadėjimą, sudarė ypatingą planą.
Balsas tęsė.
Balsas: Šrila Prabhupada sako, kad niekas neįvyksta atsitiktinai. Viskas yra Krišnos suplanuota. Panašiai ir tau Krišna suteikė šansą pasiųsdamas įspėjimą apie mirtį. Pagalvok apie tuos, kurie mirė netikėtai ir niekada neturėjo galimybės prisiminti Krišną mirties metu. Iš tikrųjų Krišna nori, kad grįžtum į Jo buveinę. Taigi, ką tik sužinojai, kad mirtis netoliese. Dabar visko atsižadėk ir tiesiog prisimink Krišną.
Bhaktas: Oho!!
Balsas: Bhagavad-gita (8.6) taip pat paaiškina esminį principą, kuris leidžia įžengti į dvasinę karalystę – tiesiog mirties akimirką reikia galvoti apie Aukščiausiąjį:
„Kokį būties būvį atsimins paliekantis kūną žmogus, į tokį jis būtinai ir pateks.“
Reiškia, jei mirties metu prisiminsi Krišną, tada Jį tikrai pasieksi.
Bhaktas: Nori pasakyti, kad dabar, kai žinau, jog greit mirsiu, nešvaistydamas veltui nė vienos akimirkos turiu giedoti Krišnos šventą vardą ir medituoti į Jį?
Balsas: Kaip tik taip.
Bhaktas: Brangi Krišnos sąmone. Tu tokia maloninga. Bet kodėl turiu kentėti nuo vėžio?
Balsas: Brangus bhakta. Niekas nesupranta Krišnos plano, kol tas planas neįvykdytas iki galo. Bet galvok taip, kad Krišna jau paskelbė karmos dėsnį, ir visiems lemta atkentėti savo karmą. Tačiau norėdamas parodyti savo tarnui ypatingą malonę, Krišna atsiuntė tau įspėjimą apie mirtį ir tuo pačiu Jis nori užbaigti tavo karmos rezultatą tam, kad tau nebereiktų grįžti į šį materialų pasaulį ir kentėti nuo savo karmos.
Bhaktas: Gera taip galvoti. Dabar esu tikras, kad Krišna suplanavo man kažką be galo puikaus.
Balsas: Nagi, ruoškis į Krišnos buveinę. Stenkis kiek įmanoma atsižadėti materializmo. Šrila Prabhupada davė mums tris lengvai įvykdomus nurodymus, kurių turime laikytis bet kuriomis aplinkybėmis, kad pasiektume sėkmę dvasiniame gyvenime.
1) Visada būk ištikimas Viešpačiui ir juo pasitikėk.
2) Visada paklusk vaišnavams ir brahmanams.
3) Visada laikykis religijos principų, kurie remiasi jų vadovavimu.
Jei sieksime šių tikslų, mūsų gyvenimas bus nuostabus.
Bhaktas: Ačiū tau, brangi Krišnos sąmone. Dabar galiu daugiau laiko skirti tarnystei Krišnai. Gailiuosi, kad pastaruoju metu buvau praradęs išmintį.
Balsas: Krišna dėl to labai sunerimo ir atsiuntė mane tau padėti.
Bhaktas: Brangi Krišnos sąmone, perduok nuo manęs Krišnai didelį Ačiū. Man taip pasisekė, kad pažinau Krišną ir Jį pamilau. Jis toks maloningas. Padėkok Jam už mane ir, prašau, mano vardu nuplauk Jo lotoso pėdas. Kai būsiu su Juo Goloka Vrindavane, visokeriopai Jam tarnausiu. Perduok mano atsiprašymus, kad buvau toks nebrandus. Užtikrink Jį, kad neabejoju tuo, ką Jis jau pažadėjo Bhagvad-gitaoje.
Balsas: Gerai!!Harė Krišna!!
Bhaktas: !!Harė Krišna!!
