Laikas ir mirtis

Krišna su karvėmis

Matėme, kaip laikui bėgant išnyko ankstesnės kartos ir imperijos, bet galvojame, kad mūsų nepaveiks laikas. (Iš istorijos išmokome vieną dalyką – kad nepasimokome iš istorijos.)

Visos būtybės šiame materialiame pasaulyje yra pavaldžios gimimui ir mirčiai. Jos pereina šešis gyvenimo tarpsnius: gimimą, vystymąsi, brandą, šalutinių produktų sukūrimą, nykimą ir galiausiai mirtį.

Laikui bėgant viskas gerėja arba blogėja. Dažniausiai blogėja: daug kas nebėra taip, kaip buvo anksčiau.

Anksčiau galėjai pasitikėti savo artimaisiais. Dabar kažin ar tai įmanoma.

Pinigai kadaise buvo auksiniai. Dabar jie – tik nešvarus, apglamžytas popiergalis.

Anksčiau žudymas laikytas nusikaltimu. Dabar nuolat žudoma legaliai.

Mokyklos, rodos, turėtų suteikti žinių. Tačiau jose dažniausiai akli veda akluosius.

Retai galvojame apie laiką kaip apie savo draugą. Žodis „laikas“ greičiau primena Bhagavad-gitos posmą (11.32): „Aš – laikas, didysis pasaulių griovėjas, ir atėjau, kad sunaikinčiau visus žmones.“

Šiame pasaulyje laikas yra impersonalus Krišnos pasireiškimas (Kala Rupa). Laiko poveikis, energingai stumiantis priekin, leidžia pamatyti, kaip trumpėja mūsų gyvenimas – tai skatina labiau atsiduoti Dievui.

Mūsų atsidavimas gali būti visai menkas, bet laiko faktorius įžiebia ugnį, kuri kursto troškimą atsiduoti. Ypač tada, kai jaučiame, kad bejėgiškai artėjame prie mirties. Galbūt matome savo giminaičius ar draugus-atsidavusius išeinančius anksčiau nei mes. Laikas ir mirtis padaro mus nuolankesnius. Tai leidžia pamatyti tikrąją šio materialaus pasaulio prigimtį ir siekti amžinų dalykų.

Neturime daug laiko tobulumui siekti. Patarlė sako: „Laikas nelaukia“.

Poetas Čanakia teigė: „Kad ir kiek turi aukso monetų, laiko nenusipirksi.“

Džordžas Harisonas dainavo: „Niekas, ką buvau išbandęs šiame gyvenime, neprilygsta menui mirti ir niekas jo nepranoksta.“

Tiesą sakant, laikas egzistuoja ir dvasiniame pasaulyje. Krišna pabunda ryte, melžia karves, po to pusryčiauja, žingsniuoja į mišką su savo draugais, o vakare grįžta į Vrindavanos kaimą. Bet reikia suprasti, kad tai ne toks laikas, kokį pažįstame mes. Visi šie žaidimai vyksta vienu metu, kiekviena akimirka tęsiasi amžinybę.


Harė Krišna!
Dhirašanta dasa Goswami

If you have found a spelling error, please, notify us by selecting that text and pressing Ctrl+Enter.

Pakomentuok pirmas!

Palikti komentarą

Your email address will not be published.


*