Atkartotos savybės

krishna-with-cows

Sykį gyveno karalius, kuris labai žavėjosi menu. Jis rėmė visus savo šalies menininkus ir dovanojo jiems vertingas dovanas.

Vieną dieną pas karalių atvyko dailininkas ir pareiškė: „O karaliau! Duok man tuščią sieną savo rūmuose ir leisk ant jos nutapyti paveikslą. Jis bus toks gražus, kokio dar nesi regėjęs. Prisiekiu, tavęs nenuvilsiu.“
Karalius kaip tik įrenginėjo didžiulę salę užpakalinėje rūmų dalyje, todėl atsakė: „Gerai. Tau skirsiu vieną sieną šioje naujoje salėje.“ Taip dailininkas gavo darbą ir labai tuo džiaugėsi.

Netrukus į karalių kreipėsi kitas jaunas vyras: „O karaliau! Prašau, leisk man padirbėti ant priešingos sienos naujoje salėje. Aš taip pat esu dailininkas.“ Karalius pasiteiravo: „Ką ketini daryti?“
Vyrukas paaiškino: „Mano valdove, aš pavaizduosiu lygiai tą patį, ką ir anas dailininkas, kuris tapys ant priešingos sienos. Dar daugiau, aš tai darysiu nežiūrėdamas, ką jis daro. Aš net paprašysiu, kad tarp tų dviejų sienų būtų pakabinta stora užuolaida taip, kad mes nematytume vienas kito.“

Oho, šis iššūkis atrodė neįtikėtinas. Visi karaliaus dvariškiai, įskaitant ir patį karalių bei pirmąjį dailininką, buvo suintriguoti. Karalius mėgo netikėtumus, todėl nusprendė suteikti jaunuoliui progą pasireikšti.
Jau kitą dieną salėje buvo pakabinta stora užuolaida ir abu meistrai kibo į darbą.
Pirmasis menininkas nuolat nešėsi į darbą dažus, aliejų, vandenį ir t.t. Antrasis kasdien ateidavo nešinas audeklu ir kibiru vandens.

Po mėnesio pirmasis dailininkas pranešė karaliui, kad jau baigė darbą ir nori jį parodyti valdovui. Karalius pasišaukė antrąjį dailininką ir paklausė: „Jaunuoli, kada baigsi savo darbą? Aš ketinu šį vakarą apžiūrėti pirmąją sieną.“ Vyrukas atsakė: „Mano viešpatie, mano siena taip pat baigta!“

Karalius išsiruošė pasigrožėti pirmojo dailininko kūriniu. Paveikslas paliko jam gilų įspūdį, tad jis atsilygino autoriui stambia suma. Po to paliepė nuimti užuolaidą ir….. ant kitos sienos išvydo lygiai tokį patį paveikslą! Nuostabu! Bet tai tiesa! Visos linijos ir net smulkiausios detalės buvo lygiai tokios kaip ir ant priešingos sienos. Bet juk tas žmogus negalėjo matyti to, kas buvo kitoje užuolaidos pusėje. Tai kaip gi jis tai padarė?

Karalius panoro išsiaiškinti paslaptį. Jis apdovanojo apsukruolį dviguba premija. Tada pareiškė: „Jaunasis žmogau, aš tikrai labai džiaugiuosi tavo darbu. Bet tu privalai pasakyti man, kaip tai padarei?“
Vyrukas atsakė: „Tai labai paprasta! Aš tiesiog kasdien gludinau sieną! Ji sukonstruota iš balto marmuro. Šveičiau ją tol, kol ji ėmė švytėti kaip veidrodis. Todėl joje kaip veidrodyje ir atsispindi paveikslas, nutapytas ant priešingos sienos!“

Štai ką reiškia nugludinti ar apvalyti save.
Nes nugludinę savo širdis ir sielas, viduje pamatome guru ir Krišnos atspindžius.


Harė Krišna!
Dhirašanta dasa Goswami

Pakomentuok pirmas!

Palikti komentarą

Your email address will not be published.


*