„Žygis už gyvybę 2026“ vyks rugsėjo 26 dieną Vilniuje. Tai – taiki visuomeninė akcija, skirta žmogaus gyvybės vertei nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties, taip pat motinystės, tėvystės, šeimos, atsakomybės ir tarpusavio pagalbos svarbai.
Lietuvos Krišnos sąmonės religinės bendrijos sprendimas palaikyti šią iniciatyvą kyla iš pamatinių vaišnavų filosofijos principų.
Gyvoji būtybė yra daugiau negu jos kūnas
Vienas esminių Vedų filosofijos teiginių – žmogus nėra vien materialus kūnas. Tikrasis asmuo yra ātma – amžina dvasinė siela, laikinai gyvenanti materialiame kūne.
Bhagavadgytoje teigiama, kad kūnas keičiasi, sensta ir galiausiai žūva, tačiau pati gyvoji esybė nėra sunaikinama. Siela yra amžina, o fizinis kūnas – laikina jos buveinė šiame pasaulyje. (Bhg 2.13; 2.16-2.25).
Todėl žmogaus vertė vaišnavų tradicijoje nepriklauso nuo jo amžiaus, fizinių gebėjimų, sveikatos, socialinės padėties ar nuo to, kiek jis šiuo metu gali veikti savarankiškai. Kūdikis, suaugęs žmogus, senolis ar dar motinos įsčiose besivystantis vaikas yra skirtingose kūno raidos stadijose, tačiau kiekviename kūne yra individuali gyvoji esybė.
Sutinkamai su Bhagavata purana (Šrimad Bhagavatam) siela įeina į motinos įsčias apvaisinimo metu (ŠBh 3.31.1), taigi nuo pat apvaisinimo jos įsčiose apsigyvena gyva būtybė, tačiau tos būtybės sąmonė dar negali ženkliau pasireikšti, nes yra ribojama nesusiformavusio kūno. Todėl žmogiškoji gyvybė skaičiuojama nuo pat apvaisinimo akimirkos. Todėl vaišnavų filosofijoje pagarba negimusiai gyvybei nėra vien socialinė ar politinė pozicija. Ji kyla iš pačios žmogaus ir gyvybės prigimties sampratos.
Pagarba ne tik žmogaus, bet kiekvienai gyvybei
Vaišnavų požiūris į gyvybę yra platesnis už žmogaus gyvybės apsaugą.
Bhagavadgytoje išminčius apibūdinamas kaip tas, kuris geba vienodai regėti dvasinę prigimtį skirtinguose kūnuose – žmoguje, karvėje, dramblyje ar šunyje (Bhg 5.18). Iš šios pasaulėžiūros kyla ahiṁsos – prievartos nenaudojimo ir sąmoningo siekio nekenkti gyvoms būtybėms – principas. Todėl vaišnavų tradicijoje pagarba gyvybei apima rūpestį ne tik žmonėmis, bet ir gyvūnais bei kitomis gyvomis būtybėmis. Su tuo susijusi ir vegetarinė mityba, gyvūnų apsauga bei siekis kiek įmanoma mažinti bereikalingą kančią.
Žmogaus gyvybės apsauga nuo jos pačių ankstyviausių stadijų yra šios platesnės gyvybės kultūros dalis.
Atjauta vietoje pasmerkimo
Kalbėti apie gyvybės apsaugą reiškia kalbėti ir apie atsakomybę padėti žmogui, atsidūrusiam sudėtingoje situacijoje. Gyvybės kultūra negali apsiriboti vien principo paskelbimu. Ji turi reikštis realiu rūpesčiu motina, tėvu, vaiku (net ir negimusiu), šeima, senstančiu žmogumi, ligoniais ir kiekvienu, kuris yra priklausomas nuo kitų pagalbos.
Vaišnavų tradicijoje atjauta – dayā – yra viena svarbiausių dvasinio žmogaus savybių. Todėl pagarba gyvybei turėtų būti reiškiama ne smerkimu, priešiškumu ar žmonių skirstymu, bet pastanga apsaugoti, padėti, išklausyti ir prisiimti atsakomybę vieniems už kitus.
Būtent dėl šių priežasčių Lietuvos Krišnos sąmonės religinė bendrija jungiasi prie „Žygio už gyvybę 2026“, matydama jame galimybę viešojoje erdvėje paliudyti vieną universaliausių Vedų kultūros principų – gyvybė yra vertinga, o stipresniojo pareiga yra saugoti, rūpintis silpnesniuoju.
„Žygis už gyvybę 2026“ vyks rugsėjo 26 d. Vilniuje. Renginio pradžia – 12.30 val. prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. Žygio maršrutas drieksis Gedimino prospektu iki Katedros aikštės, kur vyks šventinė programa – koncertas, šeimų liudijimai, įvairių sričių atstovų pasisakymai, tylos minutė, vaikų kūrybinė ir edukacinė erdvė bei organizacijų informacinė mugė. Koncerte pasirodys Ieva Zasimauskaitė, Liudas Mikalauskas ir grupė ICHTHUS.
Kviečiame Lietuvos Krišnos sąmonės religinės bendrijos narius, bičiulius ir visus, kuriems artima pagarbos gyvybei idėja, prisijungti ir žygiuoti kartu.
Lietuvos Krišnos sąmonės Religinės Bendrijos
Nacionalinės Tarybos pirmininkas
Dainius Vaičiūnas
