Viešpaties Krišnos malone amerikiečiai visomis prasmėmis klesti. Jie, priešingai nei indai, nėra nuskurdę. Apskritai žmonės, kiek tai susiję su jų materialiomis reikmėmis, yra patenkinti, ir jie turi polinkį dvasingumui. Kuomet lankiausi Batleryje, Pensilvanijoje, maždaug penki šimtai mylių nuo Niujorko, mačiau daugybę bažnyčių, ir žmonės reguliariai jose lankėsi. Tai rodo, jog amerikiečiai yra linkę į dvasingumą. Taip pat buvau pakviestas pakalbėti į kelias bažnyčias ir jų vadovaujamas mokyklas bei koledžus, žmonės mane įvertino ir parodė susidomėjimą. Kuomet kalbėjau studentams, jie labai noriai domėjosi Šrimad Bhagavatam principais. Vis dėlto dvasininkams kėlė nerimą tai, jog studentai taip kantriai manęs klausėsi. Jie bijojo, kaip įprasta bet kokiam religiniam judėjimui, jog studentai gali būti atversti į Hindu idėjas. Bet jie nežinojo, jog atsidavimo tarnystė Viešpačiui Krišnai yra bendra religija kiekvienam, įskaitant net ir aborigenus ar kanibalus džiunglėse. – Iš Šrilos Prabhupados laiško Sumati Morardži.
*******
Paskaitos Pensilvanijoje suteikė Prabhupadai pirminį suvokimą, kaip jo žinia bus priimama Amerikoje. Bostono prieplaukoje parašytoje poemoje jis pareiškė: „Esu įsitikinęs, jog šiai žiniai prasiskverbus į jų širdis jie tikrai jausis pradžiuginti ir taps laisvi nuo visų nelaimingų gyvenimo sąlygų.“ Dabar šis principas iš tiesų buvo išbandytas praktikoje. Ar jie sugebės suprasti? Ar jiems įdomu? Ar jie paklus?
Kaip sanjasis, Šrila Prabhupada buvo įpratęs susirinkti daiktus ir paskubomis palikti vieną vietą bei vykti į kitą. Kaip elgetaujantis pamokslautojas, jis neturėjo jokios savigraužos dėl to, kad paliko savo ramų gyvenimą Batlerio YMCA. Jis neturėjo jokio prisirišimo prie buitinių įpročių, kur gamindavo, ir kartu su Seli Agarval aptarinėdavo dulkių siurblius, šaldytus produktus ir kitus amerikiečių įpročius.
*******
Bet kodėl jis atvyko į Batlerį? Ir kodėl jis keliavo į Niujorką? Prabhupada žvelgė į tai kaip į Krišnos malonę. Būdamas tyras Krišnos atsidavusysis, jis norėjo būti Krišnos sąmonės sklaidos instrumentas.
*******
Viešėjimas Batleryje suteikė naudos. Prabhupada įgijo tiesioginės amerikietiško gyvenimo patirties ir įgavo pasitikėjimo, kad jo sveikata yra stipri, o žinia perduodama. Jis buvo patenkintas galėdamas pamatyti, jog Amerika turėjo indiškai vegetarinei mitybai reikalingus ingredientus, ir kad žmonės galėjo suprasti jo anglų kalbą. Bhaktivedanta Svamis suvokė, jog atsitiktinės pavienės paskaitos buvo ribotos vertės ir nors jis juto pasipriešinimą iš čia pripažintų religijų, vis dėlto pavieniai žmonės rodė didžiulį susidomėjimą tuo, ką jis turėjo pasakyti.
1965 – ųjų spalio aštuonioliktąją jis išvyko iš Batlerio, per Filadelfiją, į Niujorką.
*******
(Śrīla Prabhupāda-līlāmṛta, Satsvarūpa Dāsa Gosvāmī, antrasis ir išplėstas leidimas, I tomas, XIII skyrius – Pirmoji išbandymų dirva, psl. 285, 294, 296. Iš anglų k. vertė Adomas Petrikas).
Apačioje Šrilos Prabhupados nuotrauka, skirta straipsniui apie naujakūrį vienuolį Batlerio žurnale.