
Tai viena iš daugelio istorijų, kurias papasakojo Harišauri dasa, aštuntajame dešimtmetyje eilę metų asmeniškai tarnavęs Šrilai Prabhupadai:
Kuomet saulės nutviekstoje verandoje tiesiau šiaudinį kilimėlį, ruošdamasis masažuoti Šrilą Prabhupadą, jis atkreipė mano dėmesį į kelis žvirblius, kurie suko lizdą. Jie pasirinko skylę sienoje už elektros skydinės dėžės tiesiai priešais Prabhupados svečių kambario langą. Jis sakė, kad jų čirpsėjimas trukdė jam ankstyvą rytą rašyti savo knygas. Todėl, kol paukščiai dar nebaigė lizdo ir į jį neįsikraustė, aš pašalinau visus šapus, kuriuos jie buvo sunešę.
Tačiau kuomet pradėjau masažą, vienas iš žvirblių sugrįžo ir ėmė atstatinėti lizdą, skraidydamas pirmyn ir atgal su šiaudais snape. Suspaudžiau popieriaus gniužulą ir užkišau skylę sienoje.
Kai žvirblis grįžo ir aptiko naują kliūtį, jis drąsiai ėmė kapoti popierių snapu. Beveik pusvalandį nabagas plušo, stengdamasis ištuštinti skylę, kad galėtų tęsti namų statybą. Galiausiai įsitikinęs, kad užduotis ne jo jėgoms, žvirblis nuskrido ir grįžo su savo antrąja puse. Abu drauge kibo į darbą ir galiausiai jiems pavyko – sutartinai kapnodami ir tempdami popierių žvirbliai ištraukė jį iš skylės. Kurį laiką Prabhupada stebėjo paukščius netardamas nė žodžio.
Kuomet žvirbliai nuplasnojo atsinešti daugiau šiaudų, aš vėl užkimšau skylę popieriumi, bet šį kartą kur kas standžiau, kad jie neįstengtų jo ištraukti. Paukščiai grįžo ir ilgą laiką mėgino ištuštinti skylę, tačiau šį kartą nesėkmingai. Galiausiai jie pripažino savo pralaimėjimą, pasidavė ir pasišalino.
Tuomet Prabhupada pateikė įdomų sugretinimą. Jis pasakė, kad nors paukščiai ir turėjo akis, jie negalėjo matyti. Jie taip sunkiai vargo mėgindami pasistatyti sau namus, bet nematė, kad žmogus, kuris jiems kliudė, stovi netoliese ir stebi. Šitaip jie plušėjo visiškame neišmanyme, bandydami įveikti kliūtis, ir grūmėsi su aukštesniu planu.
Prabhupada paaiškino, kad materialistiški žmonės taip pat turi akis, bet nesugeba pamatyti, kaip iliuzinė energija stebi jų pastangas ir kontroliuoja padėtį. Jie tiesiog kovoja su sunkumais, mėgindami prisitaikyti, tikėdamiesi pagerinti savo gyvenimus ir užsitikrinti saugią vietą materialiame pasaulyje, bet nesupranta, kad maja stebi kiekvieną jų judesį ir kiekviename žingsnyje žlugdo jų planus.