Mahabharatoje, Šanti-parva skyriuje, pateikta daug Bhišmadevos pamokymų moralės ir religingumo tema. Čia trumpai apžvelgsime pokalbį tarp Judhištiros ir Bhišmos, dviejų išaukštintų asmenybių, kurios dovanoja mums neįkainojamus išminties perlus. Įsigilinkime į šiuos pamokymus ir pritaikykime juos savo gyvenime.
Judhištira paklausė: „Kuo žmogus gali pasikliauti?“
Bhišma atsakė: „Tėvu ir motina galima natūraliai pasikliauti, bet norint užsitikrinti draugų ir bendražygių pasitikėjimą būtina nuolat jiems atsilyginti. Priešiškumą sukelia penkios priežastys: moteris, turtas, grubūs žodžiai, įgimtas nesuderinamumas ir padaryta žala. Sykį atsiradęs, priešiškumas visada glūdės širdyje tarsi ugnis malkose. Jei jis užsiplieks, tai neužges, kol vienas iš priešų nebus sunaikintas. Todėl niekada nepasitikėk tuo, kuris yra tau priešiškas, nors jis ir tvirtintų, kad toks nėra, nes priešiškumas išlieka labai ilgai“.
J.: „Kokios yra veiklos rūšys?“
B: „Didžiausias žmogaus priešas yra tingumas. Kita vertus, niekada nereikia veikti karštligiškai ar aklai. Viską reikia atlikti tinkamu būdu. Darbas, kurį lydi protas, laikomas geriausiu. Darbas, atliktas rankomis, laikomas vidutiniu, o nudirbtas kojomis – žemesniu. Žemiausias užsiėmimas – tempti sunkius krovinius.“
J.: „Ką reikia daryti, kai prarandi visas savo gėrybes?“
B.: „Tas, kurį užgriuvo nelaimės, kuris neteko draugų, šeimos, turto ir gero vardo, turi išlikti tvirtas
ir jokiu būdu nepasiduoti sielvartui. Pasinėręs į liūdesį žmogus netenka grožio, ilgaamžiškumo, gerovės ir vertingų savybių. Tas, kuris nuolat mąsto apie savo nesėkmes, praranda bet kokį entuziazmą, proto pusiausvyrą ir kūno jėgą, todėl patiria visišką žlugimą. Kita vertus, jei bėdos ištiktas žmogus nesutrinka ir išlieka tvirtas, jis lengvai gali atgauti savo padėtį palankiai progai pasitaikius.“
J.: „Kaip reikia reaguoti, kuomet tave įžeidinėja grubūs ir arogantiški žmonės?“
B.: „Jei įžeidinėjamas žmogus nesupyksta, jam atitenka visi nuopelnai, kuriuos įžeidinėtojas sukaupė atlikdamas gerus darbus. Be to, jis atiduoda skriaudėjui savo paties nuodėmingas reakcijas. Galų gale, ko vertas pagyrimas ar priekaištas, jeigu jį ištarė vulgarus kvailys?“
J.: „Kas suteikia didžiausius nuopelnus?“
B.: „Susivaldymas šiuo atžvilgiu pranoksta bet kurią kitą veiklą, todėl yra laikomas didžiausia dorybe. Kadangi save suvaldęs žmogus apvalo ir kontroliuoja visus savo gyvenimo aspektus, tai yra svarbiau nei duoti labdarą ir studijuoti Vedas. Vien savikontrolės pakanka, kad išsivaduotum iš materialaus pasaulio. Savikontrolė – tai juslių pažabojimas, laisvė nuo pykčio ir pavydo, nešališkumas, teisingumas, pastovumas ir pasitenkinimas. Tačiau svarbiausia susivaldymo ypatybė yra askezė – nieko gero neįmanoma pasiekti be askezės.“
J.: „Kokia yra visų nuodėmių priežastis?“
B.: „Godumas, troškimas turėti daugiau nei natūraliai žmogui skirta – tokia visų nuodėmių priežastis. Noras turėti tai, kas priklauso kitam, kelia pyktį, geidulį, atima sveiką protą ir sugebėjimą užjausti, kursto išdidumą, įtarumą ir daugelį kitų blogybių.“
J.: „Jei laikas vis tiek viską sunaikins, ko verta siekti?“
B.: „Žmogus turėtų stengtis suvokti, kokia pareiga jo gyvenime yra pati svarbiausia. Nevalia visą gyvenimą tūnoti neišmanyme viliantis, kad senatvėje ateis laikas gilinti žinias. Mirtis gali mus užklupti bet kurią akimirką, net ir pačioje gyvenimo pradžioje, todėl reikia stengtis vykdyti savo svarbiausią pareigą.“
J.: „Prašau, pasakyk man, kas ta svarbiausia gyvenimo pareiga, ir ką galima pelnyti ją atlikus?“
B.: „Yra daug įvairiausių religinių pareigų. Tinkamas jų atlikimas niekada nebus bergždžias. Tačiau pasišventimas savęs pažinimo keliui yra aukščiausia religinė pareiga, kuri pranoksta visas kitas. Suvokimas, kad viskas materialiame pasaulyje yra laikina, todėl neturi tikros vertės, automatiškai skatina palaipsniui atsižadėti materialių malonumų troškimo.Toks savęs suvokimas išvaduoja iš materialios vergijos. Tačiau dar aukščiau už jį yra besąlygiška atsidavimo tarnystė Aukščiausiajam Viešpačiui Šri Krišnai. Tokia tarnystė leidžia pasiekti Goloką – aukščiausią dvasinio pasaulio buveinę – ir likti ten amžinai. Tai aukščiausias savęs pažinimo kelias.“
