Dar kartą mums pasisekė daugeliui valandų gauti šventojo vardo bendriją šešių dienų laikotarpyje, tame tarpe ir ekstaziškus kirtanus Ratha-jatros Leipcige metu. Giedant panašiai nusiteikusių kirtano gerbėjų, susirinkusių vieninteliu tikslu – atlikti kirtana-sevą, bendrijoje, susidarė įspūdis, kad kirtane dalyvavo ir Pats Krišna. Argi Krišna nepažadėjo Naradai, kad Jis apsireikš ir bus ten, kur Jo bhaktai susirinks ir kartu giedos šventuosius vardus? Iš tikrųjų daug kas juto, kad Krišna ištęsėjo Savo pažadą. Mūsų širdys kaip tik ir trokšta tokio tikro stebuklo – realaus pojūčio, kad Krišna yra šalia.
Iš tikrųjų Krišnos sąmonės puoselėjimo tikslas – visuomet atminti Krišną ir niekada Jo nepamiršti. Tai Rūpa Gosvamis pagrindžia šiuo „Padma Puranos“ posmu:
smartavjam satatam višnum
vismartavjo na džatučit
sarve vidhi-nišedham sjur
etajor eva kinkaram
„Krišna yra Viešpaties Višnu šaltinis. Reikia visuomet Jį atminti ir niekada Jo neužmiršti. Visos šventraščiuose minimos regulos skirtos įgyvendinti šiuos du principus.“
Tačiau kartais nuobodu kartoti mantrą, ypač pradedantiesiems. Kai sėdame kartu su bhaktais ir kartojame šventąjį vardą, ne visuomet jaučiame Krišnos buvimą. Priešingai, tiek daug proto purvo išplaukia į paviršių. Tačiau jei būsime atkaklūs ir su tikėjimu nesiliausime kartoję, galiausiai įstengsime pakilti virš materialaus proto lygmens ir pasiekti „kirtano zoną“.
Kitaip sakant, mantros kartojimas taps mums malonus ir pradėsime suvokti, kad esame Krišnos dalelės, kad nepriklausome šiam nuolat kintančiam pasauliui. Tęsdami kartojimą galėsime kilti vis aukščiau. Kaip tai įmanoma? Kartojant šventuosius vardus apsivalome ir įsisąmoniname Krišną. Štai kodėl Dživa Gosvamis šlovina kirtaną kaip patį veiksmingiausią procesą šiame amžiuje Krišnos sąmonei puoselėti:
„Kongregacinis kirtanas pranoksta individualų, nes suteikia išskirtinius meilės ir pasiaukojimo sklidinus potyrius.“ („Bhakti Sandarbha“ Anu. 269)
Kaip ir pernai buvome nustebinti itin palankių atsiliepimų Vokietijos spaudoje, kuri anksčiau tikrai nebuvo tokia maloninga bhaktams. Itin palankių straipsnių laikraščiuose iškarpos buvo kabinamos skelbimų lentoje priešais kirtano salę ir ta šūsnis kasdien augo. Štai, pavyzdžiui, kas buvo rašoma viename laikraštyje, „Jie ištesėjo savo pažadą. Bhaktai – taip save vadina Harė Krišna judėjimo nariai – vėl susirinko savaitei padainuoti, medituoti ir kartoti mantrą, kad palaimintų visą aplinką. Jie pakvietė mūsų miesto žmones prisijungti prie jų kada tik panorės…“
Panašu, kad Vokietijos spauda pripažįsta Prahlados Maharadžos teiginį, „O Viešpatie Nrisimha, išminčiai, kurie sklidini palaimos garsiai gieda Tavo vardus, yra nesavanaudiški visų gyvųjų būtybių draugai.“
(cituojama „Bhakti Sandarbhoje“ Anu. 269)
Kirtana-mela buvo sukviesta kad tiek mūsų bendrijos bhaktai, tiek visi kiti geriau suvoktų, jog kirtanas yra juga dharma. Norėjome suteikti bhaktams visiškai ekstazišką patyrimą, kokia galia keisti pasižymi šventasis vardas. Štai kodėl norėjome sukurti kirtano bendriją, todėl sukvietėme geriausius kirtanijus ir tokiu būdu galėjome pritraukti daugybę bhaktų, ne tik iš Vokietijos, bet ir iš kitų Europos kraštų.
Po to mes ketinome sukviesti Kirtana-melą Majapure ir padėti Majapurui tapti „Tarptautine kirtano sostine“. Dvasiniu lygiu taip jau yra, nes ten kaip juga-avatara apsireiškė Šri Čaitanja Mahaprabhu. Šri Nitjananda Prabhu ir vėliau Šrila Bhaktivinoda Thakura numatė ir pranašavo, kad Majapure apsireikš adbhuta šventykla, kur žmonės iš viso pasaulio rinksis giedoti šventuosius Šri Krišnos vardus.
Tuo pačiu norėjome paskatinti bhaktus ir kitose šalyse rengti daugiau kirtano festivalių savo bendruomenėse. Dabar daugiau aukščiausio lygio kirtano švenčių vyksta Europoje, Amerikoje, Rusijoje ir Indijoje, tad bhaktai visame pasaulyje turi daugiau galimybių pajusti ką reiškia pasinerti daugeliui valandų į giedojimą nuostabioje vaišnavų bendrijoje.
Mela reiškia „festivalis“, taigi norėtųsi, kad tokie festivaliai vyktų visur.
Kodėl jie turėtų vykti tik keliose vietose? Kirtanas yra mūsų amžiaus dharma, tad jis turi vykti kiekviename mieste ir kaime!
Ne vienas bhaktas dalinosi fenomenu, kurį pajuto Kirtana-meloje – pabudęs ryte mintyse giedojo kirtano melodiją. Atidžiau paanalizavę suvokė, kad greičiausiai šitaip giedojo visą naktį. Kirtano stebuklas palietė juos. Kai kuriems tai tęsiasi po šiai dienai…
Šrila Prabhupada rašo, „Būtina nuolat su meile atminti Krišną. Tas, kuris suvokia, kad Krišna, Aukščiausiasis Dievo Asmuo, yra būties šaltinis, kad Jis yra visa ko pradžia (aham sarvasja prabhavah), gali pasinerti į bhavą, t.y. pasiekti pradinę meilės Dievui būseną.“ („Šrimad-Bhagavatam“ 3.27.6 komentaras)
Šri Čaitanja taip pat yra atskleidęs dviems savo artimiausiems palydovams tokią paslaptį, „Brangūs Svarūpa Damodara ir Ramananda Raja, žinokite, kad šventųjų vardų kartojimas yra pats tinkamiausias būdas Kali amžiuje išsivadavimui pasiekti… Tiesiog kartojant šventąjį Viešpaties Krišnos vardą galima išsivaduoti iš visų netinkamų įpročių. Tai iššaukia gerą sėkmę ir sužadina meilės Krišnai bangas.“ („Čaitanja-čaritamrita“ Antja 20.8 + 20.11)
Reguliariai atliekant kirtaną tampa įmanoma sutelkti mintis į Krišną.
Tad pasistenkime dalyvauti kirtanuose kiek įmanoma daugiau, kur ir kada jie bevyktų.