Apsimetėlis „dvasinis mokytojas“ Guru Paramartha turėjo penkis mokinius, kurie buvo klusnūs, tačiau, deja, menko intelekto.
Vieną sykį Guru Paramartha prašmatniai apsirėdęs jojo ant arklio. Kuomet arklys risnojo pro medžius, žemai nulinkusi šaka nutraukė nuo Guru galvos skrybėlę. Mokiniai matė, kas nutiko, tačiau nesiskubino pakelti skrybėlės.
Po kurio laiko Guru Partamartha susizgribo, kad ant galvos nebėra skrybėlės. Jis atsisuko į mokinius, sekančius jam iš paskos.
– Kur mano skrybėlė?, – paklausė jis.
– Ji nukrito, gurudži, – atsakė mokiniai.
Tada Guru Paramartha kreipėsi į vieną iš jų:
– Kodėl nepakėlei mano skrybėlės, jei matei, kad ji nukrito?
Mokinys atsakė:
– Jūs mums niekada nesakėte, kad reikia taip daryti, gurudži.
Guru Paramartha pareiškė:
– Įsidėmėkite: jei kas nors nukris nuo arklio, turite tai pakelti.
Neilgai trukus mokytojo skrybėlė vėl nukrito. Klusnūs mokiniai tuoj pat ją pakėlė. Bet tuo pačiu, nė nepamėginę blaiviai pamąstyti, jie pakėlė ir arklio išmatas, kai gyvulys pradėjo tuštintis. Surinktas išmatas neišmanėliai sudėjo į skrybėlę ir, kai Guru Paramartha pareikalavo savo skrybėlės, jo laukė ypač nemalonus siurprizas.
– Kvailiai! – įsiutęs užriko jis. – Ar nė vienas iš jūsų penkių neturite smegenų? Žiūrėkit, štai jums sąrašas. Jei kas nors nukris nuo arklio, pakelkite tik tai, kas įrašyta šiame sąraše. Aišku?
Po valandėlės skrybėlė ir vėl nukrito. Mokiniai patikrino sąrašą – skrybėlė buvo įrašyta, todėl jie mikliai ją pakėlė. Vėliau nukrito Guru lazda, kuri taip pat buvo sąraše, todėl ir ją mokiniai pakėlė.
Netikėtai arklys pagreitino žingsnį ir leidosi šuoliais. Mokiniams teko bėgti, kad neatsiliktų. Arklys ir vėl įsipainiojo į brūzgynus. Guru stipriai trenkėsi į storą medžio atplaišą ir krito nuo arklio prarasdamas sąmonę. Sutrikę mokiniai peržiūrėjo sąrašą, bet niekur nerado įrašo „Guru Paramartha“, todėl paliko mokytoją gulėti ir nuėjo sau.
Nesigilinsime į tai, kam guru reikėjo puikuotis prašmatniais drabužiais ir joti priekyje ant žirgo. Svarbiausia šios istorijos pamoka – guru kvalifikacija yra tokia, kad jis neturi priimti mokinių, kurie nesugeba patys mąstyti.
O mokinio kvalifikacija yra ta, kad jis žino, kaip patenkinti savo dvasinį mokytoją, ir mokytojui nereikia visada smulkiai aiškinti, kaip ir ką daryti.
Skaitytojų padėkos
Dėkoju už jūsų „Savaitės išmintį“. Kiekvieną savaitę nekantriai laukiu naujų istorijų, kurios mane įkvepia, pakylėja ir suteikia energijos eiti dvasiniu keliu. Labai ačiū. Harė Krišna!
Carol Mathis
Harė Krišna!
Dhirašanta dasa Goswami
Laukiame jūsų pastabų ir atsiliepimų. Juos siųsdami nepamirškite nurodyti savo vardo ir iš kur esate. jolanark@yahoo.com
Norėdami prisiregistruoti prie „Savaitės išminties“ ar „Bhagavad-gitos kurso“ apsilankykite internetinėje svetainėje www.dhirasantagoswami.com