ĮVADAS
2008 m, rudenį, GBC strateginio planavimo susirinkimo metu buvo priimta atnaujinta, racionalizuota „Atsidavusiųjų globos” koncepcija, kuri pabrėžia šios idėjos pamokslavimo ir propagavimo svarbą.
VIZIJA :
Kiekvieną atsidavusįjį ISKCON`e turi lydėti:
– dvasinė globa
– protinės/emocinės veiklos globa
– fizinės būklės globa
– socialinė globa
Globa turėtu būti realizuojama ir individo ir institucijos lygyje.
MISIJA :
Siekti, kad bhaktai būtu laimingi Krišnos Sąmonėje, su entuziazmu plėstų Šrilos Prabhupados misiją, atsidavę turėtų būti įkvėpti, stiprūs dvasiškai, emocionaliai ir fiziškai.
Rūpestis atsidavusiais reiškia pasirūpinti, išpildyti jų pagrindinius, kaip individo poreikius. O tikslas – pagalba žmogui pakelti sąmonės lygį link Krišnos ir kad tai taptų asmens gyvenimo kultūra.
Pradedantysis Dievą mato tik ant altoriaus Šventykloje, bet jam reikia padėti keliant jo supratimo, suvokimo lygį ir būti labiau atsakingiems vieni už kitus.
Kartą, Šrila Prabhupada pasakė vienam Šventyklos prezidentui: šie vaikinai ir merginos paliko viską dėl manęs, todėl jais reikia pasirūpinti kaip mano sūnumis ir dukromis”.
Jayapataka Svamis:
„Tarnauti atsidavusiems ir jais rūpintis, turi tapti mūsų religijos dalimi”
BG.18.69. Krišna sako, kad nėra jam nieko brangesnio už tą, kuris atiduoda viską, rizikuoja tam, kad skleistų Jo šlovę. Tarnaudami Jo tarnų tarnams galiausiai pasieks tokia kokybę, kad taps kvalifikuotas išgirsti Dievo šlovę. Ryžtas klausytis apie Dievą yra pirmoji atsidavusiojo kvalifikacija, tinkančio įeiti į Dievo karalystę. Dievas išmokins mus sveikinti vieni kitus, būti pakantiems vieni kitiems ir daryti tai nepriekaištingai.
Tikroji globa, tikroji pagalba, rūpestis, dėmesys kaip ir tikslas – yra dvasinė Krišnos sąmonė. Jeigu bet kokia rūpesčio forma, jos turinys yra nukreiptas i šį tikslą – reiškia tikrą globą, tikrą rūpestį. Šiame ilgame kelyje, ilgoje kelionėje svarbu teisingai pasirinkti, apskaičiuoti savo judėjimo greitį, savo padėtį, savo galimybes (adhikara) ir tokiu būdu judėti į priekį. Taip pat, yra svarbu šiame kelyje jausti bendrakeleivius, pakeleivius ir laikytis už jų. Svarbu jausti tą, kuris tavo atžvilgiu yra priekyje (guru, dvasinis vadovas), svarbu draugauti su sau lygiais ir taip pat svarbu bendrauti ir padėti pradedantiems. Tokiu būdu susidaro tarsi grandinė, kurioje mes esame apgaubti iš visų pusių. Teisinga bendravimo proporcija tarp šių padėčių leis mums saugiai judėti į priekį ir progresuoti. Bet, tam reikia intuityviai jausti kas yra kas mūsų atžvilgiu. Ir viso to pagrindas yra Sadhu-sanga. Reikia visomis išgalėmis trokšti, siekti šventųjų bendrijos. Galimybė jiems pasitarnauti, tiesiogiai ir netiesiogiai yra tarsi mūsų „dvasinio banko sąskaitos” (sukriti) papildymas, mūsų progreso garantas, mūsų orientacija ir išsigelbėjimas. Tai yra durys į Krišnos šeimą.