Sankirtanos istorijos (Vidžaja pr)

vijayu pr

Platindamas Santa Monikos pasivaikščiojimo vietoje Los Andžele kreipiausi į vaikinų trijulę. Du nė nestabtelėjo, bet vienas sutiko žvilgtelėti į siūlomą knygą. Ištiesiau jam „Kelionę į savęs atradimą“ ir paprašiau jo įvertinti. Kai tik atverčiau paveikslėlius, jis šūktelėjo draugams, „Ei, vyručiai, pažvelkit, kokios nepaprastos iliustracijos!“

Jie sugrįžo ir susidomėję nužvelgė karmą ir reinkarnaciją apibūdinančius paveikslėlius. Papasakojau jiems, kad esu vienuolis, renkame paaukojimus knygų spausdinimui, ir jie entuziastingai paaukojo.

Tariau jiems, „Sveikinu pradėjus kelionę.“

Tas, kuris sustojo, apstulbo išgirdęs mano žodžius, „Prieš tris valandas parašiau savo Facebook puslapyje, `šiandien prasideda kelionė`, o dabar tu duodi man šią knygą ir sakai, `sveikinu pradėjus kelionę`. Tai tikrai ne atsitiktinumas. Manau ši knyga man patiks.“ Tuomet užrašiau jiems mūsų šventyklos adresą ir jie entuziastingai patikino kad būtinai apsilankys.

Platindamas knygas Holivude žemdirbių turguje pasiūlau vienam vyriškiui „Bhagavad-gitą“. Jis iš karto patikino, „Perskaičiau šią knygą šešis kartus – tai mano pati mėgstamiausia knyga!“

Pasitikslinau, „Turite omeny tą, kurią parašė A.Č. Bhaktivedanta Svamis Prabhupada?“

„Taip, jis puikus rašytojas.“

Kai po valandos kalbėjausi su kitu vyriškiu apie Gitą, jis nudžiugino perskaitęs ją tris kartus. Negalėjau patikėti savo ausimis. Štai jums „nebhaktai“, kurie skaito Šrilos Prabhupados knygas dažniau nei kai kurie iš bhaktų. Šiam nutariau parodyti „Krišnos“ knygą. Tariau jam, „Krišna papasakojo Gitą, o ši knyga apie Krišną, neabejoju, tau ji patiks.“

Jis mielai paėmė knygą, o kai padaviau pakvietimą į šventyklą, jis prisipažino jau lankęsis ten ir jam labai patiko.

Po keleto minučių moteris priėjo prie manęs ir pasiteiravo, „Matau, kad su savimi turite Bhagavad-gitą. Gal žinote, kur galėčiau ją gauti? Ilgai jos ieškau.“

„Ką gi, šiandien jums nusišypsojo sėkmė,– nudžiuginau ją.– Platinu jas čia už paaukojimus.“

Ji labai apsidžiaugė ir dosniai paaukojo. O aš susimąsčiau, kad šis žemdirbių turgus, panašu, virto Vaikuntha.

Keletas praktinių patarimų sveikatai – jei skauda gerklę, man labai padeda gvazdikėliai. Tiesiog palaikykite juos kiek burnoje ir lėtai sukramtykite. Puikus vaistas, be to, nebrangus.

Tiems, kurie norėtų ilgiau išlikti knygų platintojų būryje, rekomenduoju kasdien skirti kiek tai laiko (bent 10-15 minučių) jogos pratimams.

Taip pat atkreipkite dėmesį į savo mitybą. Daug bhaktų, taip pat ir aš pats, susiduria su rimtais sveikatos sutrikimais. Kol esame jauni, valgome tai, kas mums patinka, bet su amžiumi geriau išmokti valgyti tai, kas mums tinka. Šrila Prabhupada yra pasakęs – mums derėtų dėti pastangas gyventi ilgiau, kad spėtume apsivalyti. Vienas pačių sėkmingiausių platintojų Paramešvara prabhu, pavyzdžiui, dažniausiai valgo tik nevirtą maistą. Kartą jis mane patikino, kad niekada neserga. Be abejonės, ne visi sugebės sekti tokia dieta, bet turime bent jau susimąstyti, kas patenka į mūsų kūnus. Ar tai bus gerai mums ar ne? Dažniausiai valgome tai, kas patinka liežuviui, bet maistas juk keliauja toliau į kūną ir kitoms kūno dalims gali būti po kiek laiko kenksmingas. Tad pasistenkime gyventi ilgiau, kad išplatintume daugiau knygų.

Prabhupada mokė, „Visų pirma – sveikata, po to – sadhana, tik tuomet – tarnystė.“ Todėl jis visuomet laiško pabaigoje pridėdavo, „Tikiuosi laiškas pasieks tave geros sveikatos.“