Pirmajame žmonijos istorijoje garso įraše skambėjo Vedų himnai

Max muller

[dropcap]H[/dropcap]MV kompanija kartą atspausdino brošiūrą apie patefono istoriją.

Patefoną devynioliktame amžiuje išrado Tomas Alva Edisonas, kuris dar būdamas gyvas, dėka savo išradimų (elektros lemputė, kino kamera) tapo legenda.

Kai jis išrado patefoną, galintį išsaugoti žmogaus balso įrašą būsimoms kartoms, pirmuoju jis norėjo įrašyti žymaus mokslininko balsą, todėl pasirinko kitą labai žymią devynioliktojo amžiaus asmenybę,

profesorių Maksą Miulerį iš Vokietijos. Jis parašė Miuleriui, „Norėčiau su jumis susitikti ir padaryti jūsų balso įrašą. Kada galėčiau atvykti?“

Maksas Miuleris savo ruožtu taip pat labai vertino Edisoną ir paprašė jį atvykti į Angliją, į žymiausių to meto Europos mokslininkų suvažiavimą. Taigi, Edisonas sėdo į laivą ir išplaukė į Angliją. Jį pristatė susirinkusiems mokslininkams, visi džiūgavo gavę galimybę jį pamatyti.

Edisono paprašytas Maksas Miuleris užlipo ant scenos ir kalbėjo priešais prietaisą. Po to Edisonas sugrįžo į savo laboratoriją ir vakare pasirodė su plokštele, kurią padėjo ant patefono. Auditorija labai susijaudino, kai iš prietaiso pasigirdo Makso Miulerio balsas. Jie džiūgavo, kad nuo šiol tokių didžių asmenybių kaip Maksas Miuleris balsus bus galima įrašyti būsimų kartų labui.

Po ilgai nesiliovusių ovacijų ir sveikinimų Tomo Alva Edisono adresu, Maksas Miuleris užlipo ant scenos ir paklausė susirinkusių mokslininkų, „Jūs girdėjote ką kalbėjau ryte. Dabar girdėjote tą patį garsą sklindant iš šio prietaiso. Ar supratote ką sakiau ryte ar ką išgirdote šį vakarą?“

Auditorija nuščiuvo, nes niekas nežinojo kalbos, kuria kalbėjo Maksas Miuleris. Kaip jie tikino, jiems tai pasirodė tarsi graikų ir lotynų kalbos derinys. Bet jei tai būtų graikų ar lotynų kalbos, jie be abejonės būtų supratę, nes mokslininkai atvyko iš įvairiausių Europos šalių. Tačiau tai buvo kalba, kurios Europos mokslininkai dar niekada nebuvo girdėję.

Tuomet Maksas Miuleris paaiškino ką kalbėjęs – kad jis kalbėjo sanskritu ir recitavo pirmąjį „Rig Vedos“ posmą, kuriame sakoma „Agni Meele Purohitam“. Toks ir buvo pirmasis žmonijos istorijoje garso įrašas patefono plokštelėje. Po to jis paaiškino, kodėl taip pasirinko, „Vedos yra seniausi žmonijos istorijoje raštai. O Agni Meele Purohitam yra pirmasis Rig Vedos posmas. Prieš daugybę amžių, kai pirmykštėse bendruomenėse žmonės netgi nežinojo kaip prisidengti kūnus, slapstėsi olose ir gyveno iš medžioklės, indų civilizacija buvo labai išvystyta ir jie dovanojo pasauliui universalią filosofiją Vedų pavidalu.“

Kai „Agni Meele Purohitam“ įrašas buvo dar kartas pergrotas, susirinkusieji iš pagarbos seniesiems indų išminčiams išklausė jį tylomis, stovėdami.

O posmas štai ką reiškia, „O Agni, kurs spindi tamsoje, kasdien kreipiamės į Tave su atsidavimu ir aukomis. Būk mums lengvai pasiekiamas, o Agni, kaip tėvas sūnui, lik su mumis vardan mūsų gerovės.“